skritinti

skrìtinti, -ina, -ino tr. KŽ daryti apskritą, apvalinti: Aš lazdą skrìtinu, t. y. į apskritumą varau droždamas J. Kas ant viršaus juodžemio užbėrė, prinešiojo, jei paties kalno nepylė, tik skritino? Vaižg. | prk.: Vaikams galvos skritinta, kad nebūtų idiotai Vaižg.